kelmavotas

×kelmavótas, -a (hibr.) adj. (1) nevikrus, negreitas: Jeigu nebūtum kelmavotas, tai greit išmoktum šokti Ds. Jis kelmavotas, lyg vilkas vieno kaulo Lš. Šitas arklys labai kelmavotas, dribsi dribsi ir ant vietos Mrs. Toks kelmavótas bernas: kur tik eina, vis užkliūva Ds. Sūnus buvo kelmavótas Dkšt.